2012-02-06
Hepatito C viruso antikūnai (Anti-HCV)
Hepatitą C sukelia hepatito C virusas (HCV). Tai mažas virusas, turintis viengrandę RNR ir lipidų apvalkalėlį, priklauso flavivirusų (Flaviviridae) šeimai. Atrastas tik 1989 metais. Virusas atsparus kaitinimui (100 oC žūva per 2 min.), ultravioletiniams spinduliams, lipidų tirpikliams. HCV genomas nėra stabilus. Šiuo metu žinomi šeši viruso genotipai ir keletas subgenotipų. Bet manoma, kad viruso atmainų gali būti ir daugiau. Pasaulyje labiausiai paplitęs 1b genotipas. Pastarasis dažniausiai nustatomas ir Lietuvoje tarp kraujo donorų. Įvairūs genotipai gali skirtis atsparumu gydymui ir turėti skirtingą rizikos laipsnį komplikacijoms (kepenų cirozei, pirminiam kepenų vėžiui).
PSO duomenimis HCV užsikrėtę 1-3 % žmonijos. Didžiausias sergamumas - Egipte, mažiausias - Švedijoje. 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, hepatito C virusu Lietuvoje užsikrėtę 1,2% gyventojų. Lietuvoje sergamumas hepatitu C mažėja, tačiau daugėja viruso komplikacijų. Virusas plinta per kraują ir fiziologinius skysčius. Retai perduodamas per placentą vaisiui ir partneriui lytinio kontakto metu (tikimybė užsikrėsti yra tik 5 %) . Dažniausiai užsikrečia rizikingo elgesio asmenys, vartojantys intraveninius narkotikus, nesaugiai atliekantys tatuiruotes, medicinos darbuotojai, susižaloję užkrėstomis adatomis. Nuo 1993 m. dėl hepatito C infekcijos tikrinami ir kraujo donorai.
Virusas dauginasi kepenų ląstelėse – hepatocituose. Išskirtinis HCV infekcijos požymis – pereiti į lėtinę formą. Tik 5-10 % užsikrėtusių perserga ūmia ligos forma, kuri pasireiškia gelta ir trunka 2-12 savaičių. Vėliau hepatitas pereina į lėtinę formą, sukeldamas kepenų pažeidimus. Hepatitas C dažniausiai yra besimptomė liga. Dauguma užsikrėtusių serga lėtiniu hepatitu metų metais nejausdami jokių ligos simptomų. Kepenų pakitimai vystosi labai lėtai - 10-40 metų. Hepatito C virusas sukelia nematomą lėtinį kepenų uždegimą, kurio pasekoje didėja kepenys, kraujyje gali būti padidėję kepenų rodikliai (ALT, AST, bilirubinas). Laikui bėgant vystosi kepenų fibrozė (surandėjimas). Liga gali komplikuotis kepenų ciroze (25-30 % sergančių), daliai ligonių (1-4%) išsivysto kepenų vėžys. Mirštama nuo lėtinio kepenų nepakankamumo arba hepatito komplikacijų. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų persodinimo priežastis Europoje ir JAV ir viena dažniausių mirties priežasčių nuo lėtinės kepenų ligos.
Apie 10–20% ligonių pasveiksta savaime praėjus maždaug 20 metų nuo užsikrėtimo. Užsikrėtus jaunystėje, ligos eiga gerybiškesnė, lėtai progresuojanti. Tinkamai gydant virusas visiškai sunaikinamas. Lietuvoje gydymas kompensuojamas (vieno paciento gydymas kainuoja apie 34 tūkst. litų). Gydymas turi būti pradėtas kaip galima anksčiau, kol dar neišsivystė kepenų cirozė. Jei po pusės metų virusas neatsinaujina galima sakyti gydymas veiksmingas.
Anti-HCV
Antikūnai prieš hepatito C virusą atsiranda po 7-8 sav. nuo užsikrėtimo. Laboratoriškai nustatomi bendri, anti-HCV IgM ir anti-HCV IgG antikūnai. Nors tyrimo specifiškumas gana didelis, tačiau kartais pasitaiko klaidingai neigiamų testo rezultatų. Taip būna tuo atveju, kai užsikrečiama kitu nei HCV 1 genotipo virusu (reagentų gamybai paprastai naudojami 1 genotipo rekombinantiniai baltymai). Persirgus hepatitu C kraujyje visada bus randami anti-HCV.
Anti-HCV tyrimas atliekamas vieną kartą į savaitę. Kraujas tyrimui imamas kiekvieną dieną.
Tyrimų atsakymus prašome atsiimti per 1 mėnesį atlikus tyrimą. Vėliau atsakymai perkeliami į SORPO medicinos tyrimų centro archyvą. Archyvinė tyrimų atsakymo kopija kainuoja 19 Lt.