2012-02-06
Hepatito B paviršinio antigeno nustatymas (HBsAg)
Virusinį hepatitą B sukelia hepatito B virusas (HBV). Tai vienas mažiausių DNR virusų, turintis išorinį lipidinį apvalkalą ir šerdinę dalį, sudarytą iš žiedinės pusiau dvigrandės DNR, apsuptos baltyminiu dangalu. Virusas priklauso hepadnavirusų (Hepadnaviridae) šeimai.
Hepatito B virusas atsparus aplinkos poveikiui – iki savaitės gali išbūti aplinkoje išdžiuvęs, jautrus etanoliui, vandenilio peroksidui, žūsta per kelias min. 100 oC temperatūroje. Užsikrečiama parenteraliniu būdu, t.y. per kraują ir organizmo skysčius (atliekant intravenines procedūras, homodializę, perpilant kraują, per intraveninius narkotikus, pažeistą odą). Infekuota nėščioji virusą gali perduoti vaisiui. Lytinis HBV perdavimas – vienas iš viruso plitimo kelių. Virusas neplinta oro-lašeliniu būdu.
Hepatito virusas paplitęs visose pasaulio šalyse, tačiau didžiausios endemiškumo sritys yra Pietryčių Azija, Afrika, Vidurinieji Rytai, Centrinė bei Pietų Amerika, kai kurios Rytų bei Pietų Europos valstybės. Vakarų ir Šiaurės Europoje HBV paplitimas yra 0,5-2 %, Lietuvoje apie 1%. Tačiau daugelis infekuotųjų to net nežino. Užkrečiamų ligų centro duomenimis 2009 metais užregistruota 58 ūmaus hepatito B atvejai.
HBV dauginasi kepenų ląstelėse. Šio viruso infekcinės savybės daug stipresnės nei ŽIV viruso.
HBV infekcija gali būti besimptomė arba sukelti ūmų hepatitą B. Hepatito B inkubacinis priodas gana ilgas – 2-3 mėn. Kliniškai liga gali pasireikšti nuo švelnios lėtinės iki sunkios žaibiškos formos. Pavojus tapti lėtiniu infekcijos nešiotoju yra didesnis, kai užsikrečiama vaikystėje, nei brandžiame amžiuje. Kepenų pažeidimų gali nebūti, tačiau toks individas gali platinti virusą.
Ūmaus hepatito atveju geltos periodo pradžioje kraujyje nustatomas padidėjęs kepenų fermentų ALT ir AST, bilirubino kiekis. Iš biocheminių kepenų rodiklių pats jautriausias – ALT, bilirubinas padidėja keliomis dienomis vėliau. Dar vėliau atsiranda kepenyse sintetinamų medžiagų pokyčiai: ilgėja protrombino laikas (SPA), kraujyje mažėja albumino ir fermento cholinesterazės.
Hepatitas B gydomas alfa interferonu ir 40-50 % pacientų gydymas veiksmingas. Dauguma sergančių ūmia ligos forma pasveiksta. Taigi, ūmus hepatitas baigiasi visišku pasveikimu arba pereina į lėtinę formą, kuri linkusi progresuoti. Trečdaliui ligonių per 10-30 metų išsivysto kepenų cirozė arba pirminis kepenų vėžys.
HBsAg (viruso paviršinis antigenas)
HBsAg kraujyje nustatomas 2-6 savaitę po užsikrėtimo. Aptinkamas tiek sergančių ūmia hepatito forma tiek ir lėtinių nešiotojų organizme. HBsAg turintis asmuo yra potencialus infekcijos šaltinis. Esant ūmiai hepatito B formai antigeno koncentracija kraujyje greitai didėja ir sveikimo periode mažėja iki normos. Lėtinio hepatito atveju HBsAg neišnyksta arba aptinkamas periodiškai.
Jeigu ilgiau kaip 6 mėn. kraujyje randamas HBsAg, galima traktuoti lėtinę hepatito B formą. Esant latentinei (užslėptai) lėtinio hepatito B formai kartais kraujyje nustatomas vien tik HBsAg, nenustatant kepenų pažeidimo rodiklių ir kitų hepatito B žymenų padidėjimo. Po daugelio metų antigenas gali išnykti ir vieto jo atsiranda anti-HBs. 10-15% infekuotų HBsAg neišryškėja. Tokiais atvejais ūmią hepatito formą rodo anti-HBcor IgM.
HBsAg tyrimas atliekamas vieną kartą į savaitę. Kraujas tyrimui imamas kasdien.
Tyrimų atsakymus prašome atsiimti per 1 mėnesį atlikus tyrimą. Vėliau atsakymai perkeliami į SORPO medicinos tyrimų centro archyvą. Archyvinė tyrimų atsakymo kopija kainuoja 19 Lt.