2012-05-22
Hepatito A viruso antikūnai (Anti-HAV)
Hepatito A sukėlėjas yra hepatito A virusas (HAV). Tai smulkus sferinės formos picornavirusų (Picornaviridae) šeimai priklausantis RNR virusas, neturintis apvalkalėlio. Nuo hepatito B viruso diferencijuotas 1940 metais. Žinomi septyni viruso genotipai: I-III dauginasi tik žmogaus organizme, kiti beždžionių. Virusas atsparus aplinkos veiksniams: temperatūrai, rūgštims, išdžiūvimui. Užkrėstuose maisto produktuose gali išgyventi keliolika dienų ir daugiau. Kaitinant 100 oC temperatūroje virusas žūva per 1,5 min., jautrus chloro turintiems dezinfekciniams tirpalams.
HAV paplitęs šalyse su prastesnėmis higienos sąlygomis (Vidurinėje Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje). Užsikrečiama oraliniu-fekaliniu būdu: per nešvarias rankas, maistą, vandenį. Per kraują neužsikrečiama.
Patekęs į organizmą, virusas lėtai dauginasi žarnų epitelio ir kepenų ląstelėse, tačiau kepenų ląstelių žūties nesukelia. Hepatito A inkubacinis periodas 2-6 sav. Virusas iš organizmo pasišalina su išmatomis inkubaciniu ligos laikotarpiu (dažniausiai po 7-12 dienų nuo užsikrėtimo) ir pirmąją savaitę susirgus. Maksimali viruso koncentracija būna inkubacinio periodo pabaigoje prieš ligos klinikinių reiškinių atsiradimą.
Hepatitas A yra ūmi liga, į lėtinę formą nepereina. Vaikai dažniausiai perserga besimptome ligos forma. Suaugusiems pradžioje pasirodo bendrieji simptomai – temperatūra, nuovargis, galvos skausmas, pykinimas, apetito sumažėjimas. Specifiniai simptomai – gelta (pageltusi oda, šviesios išmatos, tamsus šlapimas), kepenų uždegimo sipmtomai atsiranda 1-2 sav. vėliau. Gana dažnai hepatitas A būna be geltos požymių, tačiau kraujyje sumažėja leukocitų, padidėja biocheminiai kepenų rodikliai: ALT, AST, GGT, bilirubinas (padidėjimas gali užtrukti iki 6 mėn.). Apie 1 proc. pacientų, užsikrėtusių hepatito A virusu, perserga sunkia ligos forma, kai išsivysto ūminis kepenų veiklos nepakankamumas, galintis baigtis mirtimi.
Diagnozuoti ligą padeda antikūnų prieš hepatitą A atsiradimas. Anti-HAV IgM atsiranda 3-5 dienos iki atsirandant klinikiniams hepatito požymiams. Anti-HAV IgG atsiranda vėliau, 2-3 ligos savaitę, geltos periodo metu. Jų kiekis pasiekia maksimumą 5-6 sveikimo mėnesį, po to mažėja, tačiau padidėjimas išlieka visą gyvenimą. Persirgęs asmuo įgyja apsauginį imunitetą virusui (susidarę antikūnai apsaugo nuo pakartotinės infekcijos). Taigi, padidėjęs anti-HAV IgG kiekis rodo buvusį kontaktą su hepatito A virusu ir įgytą poinfekcinį imunitetą, kuris paprastai išlieka stabilus.
Paprastai pasveikstama per 2 savaites ar net kelis mėnesius. Retais atvejais po ūmaus periodo galima lengvesnė recidyvuojanti ligos forma, kurios metu nustatomas anti-HAV IgM ir ALT padidėjimas.
Hepatito A gydymui specifinių vaistų nėra. Skiriama speciali dieta, į veną lašinami tirpalai, skiriami medžiagų apykaitą reguliuojantys, tulžies apykaitą gerinantys ir kiti vaistai.
Nuo hepatito A saugo skiepai (nuo 1995 metų). Paskiepijus imunitetas susidaro per 2 savaites. Tad būtų gerai pasiskiepyti iki kelionės likus ne mažiau dviem savaitėm, dar geriau – mėnesiui. Antrasis skiepijimas nuo hepatito A reikalingas po 6 mėnesių. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą daugeliui metų.
Tyrimų atsakymus prašome atsiimti per 1 mėnesį atlikus tyrimą. Vėliau atsakymai perkeliami į SORPO medicinos tyrimų centro archyvą. Archyvinė tyrimų atsakymo kopija kainuoja 19 Lt.