2012-05-22
Jonizuotas kalcis (Ca++)
Kalcis (Ca) yra būtinas organizmo gyvybinėm funkcijom palaikyti. Kasdien į organizmą patenka apie 400 mg kalcio. Kalcio šaltinis – pienas ir jo produktai, mineralinis vanduo, riešutai, saulėgrąžos, brokoliai, grūdai, jautiena, sardinės. Daugiausiai kalcio turi fermentinis sūris.
Žmogaus organizme yra 1-1,5 kg kalcio. 99% šio kiekio yra kauluose, kur jis sudaro hidroksiapatito kristalus – pagrindinį mineralinį griaučių komponentą. Tačiau kalcio dalis esanti kraujyje fiziologiniu požiūriu yra svarbesnė. Kalcis kraujyje būna trijų formų:
• laisvasis arba jonizuotas kalcis (Ca++), kuris sudaro 50% viso kalcio kiekio. Tai fiziologiškai aktyvi Ca forma. Jonizuoto kalcio dalis yra svarbi palaikant nervų funkciją, membranų pralaidumą, raumenų susitraukimą, liaukų sekreciją, kraujo krešėjimą.
• apie 5% viso kalcio kiekio yra susijungęs su įvairiais anijonais – fosfatais, citratais.
• apie 45% viso kalcio kiekio susijungęs su kraujo plazmos baltymais, daugiausia - su albuminu. Ca sujungimas su baltymais priklauso nuo kraujo pH: nesujungtojo kalcio kiekis didėja esant acidozei (mažėjant pH) ir mažėja esant alkalozei (didėjant pH).
Kalcio apykaitą organizme (įsiurbimą žarnyne, metabolizmą kauluose, išskyrimą inkstuose) reguliuoja hormonai: parathormonas (PTH), kalcitoninas, aktyvi vitamino D hormoninė forma – kalcitriolis. Šių hormonų pusiausvyra palaiko pastovią kalcio koncentraciją kraujyje.
Sveiko suaugusio žmogaus Ca norma kraujyje yra 2,09-2,54 mmol/l.
Atliekant Ca tyrimą matuojamas bendrasis kalcio kiekis - sujungtasis ir laisvasis (jonizuotas) kartu. Kadangi didžioji dalis Ca susijungusi su albuminu, albumino koncentracijos svyravimai keičia ir bendrojo kalcio koncentraciją - mažėjant albumino koncentracijai, mažėja ir bendrasis kalcis, nes mažėja sujungtojo kalcio koncentracija. Ca gali padidėti dėl organizmo dehidratacijos.
Šiais atvejais gavus padidintą bendrojo Ca koncentraciją reikia matuoti jonizuoto kalcio koncentraciją, jei ji normali – hiperkalcemijos nėra. Pastovią jonizuoto kalcio frakciją palaiko parathormonas (PTH). Jei jonizuoto kalcio koncentracija padidėjusi, reikia matuoti PTH koncentraciją.
Tikrąją hiperkalcemiją dažniausia sukelia hiperparatirozė (paratiroidinių liaukų hiperfunkcija, kai padidėja PTH sekrecija) arba piktybiniai navikai. Paratiroidinės (prieskydinės) liaukos dažniausiai sekretuoja padidintą PTH kiekį dėl šių liaukų adenomos. Kai kurie piktybiniai navikai sekretuoja baltymą, turintį parathormonui būdingų savybių. Rečiau hiperkalcemija pasitaiko dėl vitamino D perdozavimo, gydant Ca preparatais ir tiazidų grupės diuretikais, dėl inkstų ligos, skydliaukės hiperfunkcijos.
Kliniškai hiperkalcemija pasireiškia dirglumo padidėjimu, letargija, depresija, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu, vidurių užkietėjimu, širdies aritmija, inkstų veiklos sutrikimu, dėl kurio padidėja išskiriamo šlapimo kiekis, kankina troškulys, formuojasi inkstų akmenys.
Kalcio stoka maiste retai sutrikdo medžiagų apykaitą. Ji dažniausiai sutrinka dėl įvairių ligų. Kalcio absorbciją žarnyne sulėtina didelis fosfatų, oksolatų kiekis maiste, vit. D3 perteklius (ilgai vartojant vit. D3 kaip maisto papildą).
Hipokalcemiją (sumažėjusi Ca koncentracija) gali sukelti patologinės būklės: hipoparatirozė (paratiroidinės liaukos sekretuoja per mažai PTH po operacijų kaklo srityje ar dėl magnio stokos); vitamino D3 stoka, dėl ko gali sutrikti medžiagų apykaita kauluose; sumažėjusi PTH sekrecija dėl paratiroidinių liaukų funkcijos susilpnėjimo (įgimti defektai, Wilson ir kt. ligos); lėtinis inkstų nepakankamumas. Retais atvejais hipokalcemija gali būti dėl piktybinių navikų, ūmaus kasos uždegimo, ūminės rabdomiolizės (sunkus raumenų pakenkimo sindromas, kuris pasireiškia raumenų skausmu, jautrumu ar silpnumu).
Kliniškai hiperkalcemija pasireiškia nervų sistemos pažeidimo simptomais, smegenų veiklos pokyčiais, katarakta, elektrokardiogramoje matomais širdies kraujagyslių veiklos sutrikimais.
Vertinant hipokalcemiją svarbu žinoti kitų laboratorinių tyrimų rezultatus: albumino, magnio, parathormono, fosforo. Pvz., hipomagnemija (Mg trūkumas) sukelia hipokalcemiją – Mg būtinas parathormono sintezei.
Jonizuotą kalcį (Ca++) rekomenduojama nustatyti, kai randami bendro kalcio koncentracijos pokyčiai. Svarbu atsižvelgti į kraujo pH: mažėjant kraujo pH jonizuoto kalcio kiekis didėja, o pH didėjant jonizuoto kalcio kiekis mažėja. Ca++ tyrimas vertingas nustatant fiziologiškai aktyvaus kalcio kiekį pacientams, kurių baltymų apykaita sutrikusi
Ca ir Ca++ tyrimai atliekami kiekvieną dieną iš veninio kraujo.
Tyrimų atsakymus prašome atsiimti per 1 mėnesį atlikus tyrimą. Vėliau atsakymai perkeliami į SORPO medicinos tyrimų centro archyvą. Archyvinė tyrimų atsakymo kopija kainuoja 19 Lt.