2012-05-22
Magnis (Mg)
Magnis (Mg) yra vienas svarbiausių ląstelės katijonų po kalio (ląstelėje yra 10 kartų daugiau Mg, nei už jos ribų). Mg aktyvuoja daugiau nei 300 fermentų – daugeliui gyvybiškai svarbių fermentų būtinas tam tikras Mg kiekis.
Mg įeina į augalų pigmento chlorofilo sudėtį, todėl žalios daržovės yra svarbus Mg šaltinis; taip pat jo yra mėsoje, grūdų dribsniuose. Vidutiniškai per dieną suvartojama apie 300 mg Mg. Apie 30% su maistu patekusio magnio absorbuojama iš virškinamojo trakto: apie 55- 60% šio kiekio pasiskirsto kauluose, likusi dalis minkštuose audiniuose, ypač griaučių raumenyse. Kraujyje yra apie 1 % organizmo Mg. Maždaug trečdalis šio kiekio surištas su serumo baltymais, kita dalis cirkuliuoja kaip laisvieji Mg jonai. Didžioji dalis Mg iš organizmo pasišalina su šlapimu.
Riebalų rūgštys, per didelis fosfatų kiekis maiste sutrikdo magnio absorbciją. Mg apykaita organizme glaudžiai susijusi su K ir Ca jonais. Ląstelėse Mg funkcionuoja kaip Ca antagonistas – padidėjus Mg koncentracijai Mg jonai įsiterpia ląstelėje vietoje Ca molekulių ir veikia kaip natūralus Ca antagonistas. Daug vartojant Ca, Mg poreikis padidėja. Mg silpnina raumenų susitraukimą ir kraujagyslių tonusą, padeda išvengti širdies aritmijų. Mg labai svarbus širdies aritmijų prigimčiai; po širdies operacijų ir miokardo infarktų skiriama Mg prepatų, kad nebūtų aritmijų. Mg stoka dažnai susijusi su sumažėjusiu Ca ir Mg kiekiu.
Rekomenduojama Mg koncentracija kraujo serume 0,7-1,05 mmol/l.
Hipermagnezija (per didelis Mg kiekis) pasitaiko retai, gali būti esant inkstų nepakankamumui. Hipermagnezija sustiprina hiperkalemijos poveikį širdžiai, sukelia širdies laidžiosios sistemos sutrikimus, nervinio impulso perdavimo sulėtėjimą, skausmo ir temperatūros jutimų susilpnėjimą. Jei Mg koncentracija didesnė nei 12,5 mmol/l gali sustoti širdis.
Hipomagnezija (Mg stoka) pasitaiko daug dažniau, ypač reanimacijoje esantiems ligoniams. Sveikame organizme Mg trūkumas pasireiškia retai. Hipomagnezija išsivysto:
• nepakankamai gaunant Mg su maistu, sutrikus jo absorbcijai žarnyne, vemiant, viduriuojant;
• ilgai gydant diuretikais , citotoksiniais, imunosupresiniais vaistais.
Esant hipomagnezijai sutrinka nervų ir raumenų funkcija, kuriai būdingas padidėjęs dirglumas, drebulys, traukuliai, raumenų silpnumas. Labai trūkstant Mg atsiranda kliedėjimas, traukuliai. Mg stoka gali sukelti komplikacijų sergant virškinamojo trakto ligomis, po chirurginių intervencijų, sergant cukriniu diabetu, vartojant diuretikus.
Laboratorinis magnio koncentracijos nustatymas serume ne visada tiksliai atspindi organizmo Mg atsargas, nes didžioji Mg dalis yra ląstelėse. Esant serume Mg normai, ląstelėse galima jo stoka.
Mg tyrimas labai svarbus diagnozuojant širdies ir kraujagyslių ligas, ypač kai yra širdies aritmijos, pokyčiai elektrokardiogramoje. Šiuos simptomus gali lemti Mg stoka, kuri gali būti susijusi su Ca ir K trūkumu.
Mg tyrimas atliekamas kiekvieną dieną iš veninio kraujo.
Tyrimų atsakymus prašome atsiimti per 1 mėnesį atlikus tyrimą. Vėliau atsakymai perkeliami į SORPO medicinos tyrimų centro archyvą. Archyvinė tyrimų atsakymo kopija kainuoja 19 Lt.