2012-05-22
Kalis (K)
Kalis (K) yra svarbiausias ląstelių katijonas. 70 kg sveriančio žmogaus organizme yra apie 130 g kalio. Ypač daug kalio yra raumenyse, todėl sergant įvairiomis širdies ligomis ar dėl įvairių ligų nykstant raumenims, mažėja ir kalio jonų koncentracija. Neląstelinėje terpėje yra maždaug 2% kalio, kuris tolygiai pasiskirsto tarp kraujo plazmos ir tarpląstelinio skysčio. Sveikas žmogaus organizmas turi išlaikyti kalio koncentraciją kraujo serume labai siaurame normos diapazone. Tai užtikrina nervinių ir raumenų ląstelių normalų atsaką į išorinį dirgiklį, nervinių impulsų perdavimą. Neląstelinis kalis svarbus normaliai angliavandenių ir baltymų apykaitai.
Kalio jonų koncentracija kraujo serume (plazmoje) yra apie 4,5 mmol/l (rekomenduojama reikšmė - 3,5-5,3 mmol/l).
Didžioji kalio dalis iš organizmo pasišalina per inkstus su šlapimu, šiek tiek su išmatomis ir labai nedidelė dalis su prakaitu. Kuo daugiau kalio suvartojama, tuo daugiau šalinama su šlapimu.
Kalio kiekio pasikeitimai kraujo serume dėl vandens netekimo ar susilaikymo nedideli. Ryškius kalio koncentracijos pokyčius kraujo serume sukelia veiksniai, nulemiantys ląstelinio kalio kiekio svyravimus. Pakitus bendrajam kalio kiekiui organizme, keičiasi ir kalio koncentracija kraujo serume.
Labai svarbus kalio ir vandenilio jonų tarpusavio ryšys (kraujo plazmos pH) – acidozės metu, kuomet didėjant vandenilio jonų koncentracijai, kalio jonai iš ląstelės šalinami, o metabolinės alkalozės metu – sulaikomi. Kalio patekimą į ląsteles skatina insulinas.
Kalio koncentracijos kraujo serume padidėjimas (hiperkalemija) virš rekomenduojamo dydžio – 5,3 mmol/l, yra sunki būklė, kurią sukelia sutrikusi elektrolitų pusiausvyra. Kalio koncentracija, viršijanti 7,0 mmol/l, yra pavojinga gyvybei – gali sustoti širdis. Didelis kalio kiekis serume dažniausiai susijęs su inkstų nepakankamumu, kai inkstai nesugeba pašalinti kalio pertekliaus, esant nusilpusiai glomerulų filtracijai. Kita hiperkalemijos priežastis susijusi su būsenomis, kai kalis didesniais kiekiais nei įprastai patenka iš ląstelių į tarpląstelinį skystį (didelis audinių pažeidimas, sunkūs fiziniai pratimai, ūminis badas, organizmo acidozė, miokardo infarktas ir kt.).
Hipokalemiją, kai kalio koncentracija kraujo serume sumažėja žemiau rekomenduojamo dydžio – 3,8 mmol/l, paprastai sukelia kalio netekimas per virškinamąjį traktą (vemiant ar viduriuojant) ir inkstus (sergant inkstų ligomis, vartojant diuretikus). Vemiant kalis tiesiogiai nepasišalina su skrandžio turiniu, bet esant tokiai patologijai, daugiau kalio pasišalina per inkstus. Nepakankamas kalio vartojimas retai sukelia kalio stoką tarpląstelinėje terpėje, tačiau ilgalaikis badavimas gali būti hipokalemijos priežastis (suaugusiems per parą reikia 2-4 g kalio). Svarbiausi hipokalemijos požymiai yra susiję su nervų ir raumenų pažeidimu, dėl ko jaučiamas nuovargis, silpnumas, susilpnėja refleksai, atsiranda širdies aritmija.
Tiek ryškus kalio padidėjimas kraujo serume, tiek sumažėjimas gali būti pavojingi gyvybei: esant hiperkalemijai širdis gali sustoti diastolėje, o esant hipokalemijai – sistolėje.
Kalio tyrimas labai svarbus elektrolitų balansui įvertinti. Kalio tyrimą reguliariai turi atlikti vartojantys insuliną, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, asmenys su inkstų nepakankamumu. Kalio koncentracija kraujo srume tiesiogiai neatspindi jo kiekio organizme. Tačiau esant normaliai rūgščių ir šarmų pusiausvyrai, hipokalemija rodo ir bendrojo kalio stoką. Per parą kalio kiekis serume svyruoja: mažiausia koncentracija būna apie 22 val., didžiausia - 8 val. ryte.
Laboratoriškai nustatant kalio kiekį kraujyje, labai svarbu tinkamai paimti ėminį, kad neįvyktų hemolizė (eritrocitų suiirimas) ir laiku atskirti serumą nuo eritrocitų, nes juose esantis ir atsipalaidavęs kalis klaidingai padidina kalio kiekį serume (eritrocituose yra 20 kartų daugiau kalio, negu kraujo serume). Klaidingai aukštos kalio reikšmės gali būti gaunamos esant dideliam leukocitų ir trombocitų kiekiui kraujyje.
Kalio tyrimas atliekamas kiekvieną dieną iš veninio kraujo.
Tyrimų atsakymus prašome atsiimti per 1 mėnesį atlikus tyrimą. Vėliau atsakymai perkeliami į SORPO medicinos tyrimų centro archyvą. Archyvinė tyrimų atsakymo kopija kainuoja 19 Lt.