2012-02-06
Bilirubinas, bendras (BIL-T)
Bilirubinas yra hemo irimo produktas. Hemo grupė įeina į baltymų hemoproteinų sudėtį. Hemo turintys junginiai yra hemoglobinas, mioglobinas, kai kurios oksidoreduktazės. Yrant šiems junginiams atsipalaiduoja hemas, tarpinis jo irimo produktas yra biliverdinas ir, galiausiai, bilirubinas. Geležį, atsiplaidavusią iš hemo, kraujo baltymas transferinas perneša į jos kaupimo vietas. Kasdien žmogaus organizme pasigamina 250-300 mg bilirubino. 70-85% bilirubino susidaro yrant hemoglobinui, o kita dalis (15-30%) – kitiems hemo turintiems junginiams ir yrant nesubrendusiems eritrocitams kaulų čiulpuose.
Laisvojo bilirubino koncentracija kraujyje labai maža. Jis yra netirpus vandenyje, neurotoksiškas ir sudaro tirpius grįžtamus kompleksus su albuminu. Tai ir yra nekonjuguotas arba netiesioginis bilirubinas (negalima nustatyti tiesiogiai). Kompleksų su albuminu nepraleidžia inkstai, todėl šlapime nekonjuguoto bilirubino nėra.
Nokonjuguotas bilirubinas kepenų ląstelėse hepatocituose atskiriamas nuo albumino ir fermentų konjuguojamas su gliukurono rūgštimis. Toks bilirubinas vadinamas konjuguotu arba tiesioginiu (BIL-D). Jis tirpsta vandenyje, jį praleidžia inkstai. Normaliai konjuguotas blirubinas į kraujotaką nepatenka arba patenka tik pėdsakai. Tirpūs bilirubino konjugatai šalinami į tulžį ir po to į žarnyną. Jie dar vadinami tulžies pigmentais. Žarnyne, paveikti bakterijų, kompleksai suardomi ir bilirubinas virsta bespalviu urobilinogenu. Apie 20% urobilinogeno per vartų veną vėl patenka į hepatocitus, dar kartą virsta bilirubinu, kuris grąžinamas į tulžį. Kita dalis urobilinogeno, paveikta žarnyno bakterijų virsta sterkobilinogenu, kuris pašalinamas su išmatomis (per parą pašalinama apie 250-300 mg). Urobilinogenas ir sterkobilinogenas ore oksiduojami į oranžinį gelsvai raudoną pigmentą urobiliną ir sterkobiliną, kurie ir nudažo šlapimą bei išmatas jiems būdinga spalva.
Normoje kraujyje randama netiesioginio (nekonjuguotas) bilirubino, tačiau jo kiekis neturi viršyti 12,7 µmol/l. Konjuguoto (tiesioginio) bilirubino gali būti tik pėdsakai arba ne daugiau 3,4 µmol/l. Bendro bilirubino (BIL-T) (tiesioginio ir netiesioginio kartu) leidžiama riba iki 17 µmol/l.
Šlapime nei urobilinogeno, nei bilirubino neturėtų būti.
Esant patologijai, kai pažeidžiama hepatocitų membrana, urobilinogenas patenka į kraują ir skiriasi su šlapimu. Tai vienas ankstyviausių kepenų pažeidimo rodiklių. Ligos įkarštyje, sutrikus urobilinogeno susidarymui bei reabsorbcijai, šlapime jis gali išnykti. Tai rodo dar didesnį tulžies skyrimo funkcijos sutrikimą. Sutrikus hepatocitų ekskrecinei funkcijai, mažiau konjuguoto bilirubino su tulžimi patenka į žarnyną, mažiau pasigamina urobilinogeno ir sterkobilinogeno, išmatos šviesėja (jose mažiau pigmento).
Sergant daugeliu ligų, gali sutrikti vienas ar daugiau bilirubino susidarymo, apykaitos ir ekskrecijos etapų. Priklausomai nuo pažeidimo, kraujyje gali padaugėti nekonjuguoto (netiesioginio), konjuguoto (tiesioginio) arba abiejų tipų bilirubino.
Jei bendro bilirubino kiekis kraujyje viršija 34,2 µmol/l, pageltonuoja odos paviršius – susergama gelta.
Nekonjuguoto (netiesioginio) bilirubino padidėjimą kraujyje sukelia:
• Fiziologinė naujagmių gelta, kuomet padidėja netiesioginio bilirubino susidarymas dėl:
- embrioninės megaloblastinės kraujodaros sistemos elementų irimo ir
- bilirubino apykaitoje ir ekskrecijoje dalyvaujančių fermentų nepakankamo aktyvumo.
• Suintensyvėjęs eritrocitų irimas (hemolizė). Išsivysto hemolizinė gelta. Kepenys gali būti nepažeistos. Teoriškai tiesioginio (konjuguoto) bilirubino neturėtų padidėti. Tačiau jei dėl komplikacijų pažeidžiamos kepenys, kraujyje gali padidėti Kartais tiesioginis bilirubinas vis dėlto kraujyje gali padidėti jei dėl komplikacijų pažeidžiamos kepenys. Kepenys ekskretuoja į žarnyną maksimalų kiekį konjuguoto bilirubino, todėl išmatose padidėja sterkobilinogeno.
• Kriglerio-Nadžaro arba dažniau pasitaikantis Žilbero sindromai. Šiems sindromams būdinga bilirubiną konjuguojančio fermento trūkumas. Tai paveldimos ligos. Bilirubinas negali būti konjuguojamas normaliu greičiu, todėl labai sumažėja jo ekskrecija ir kraujyje padaugėja nekonjuguoto bilirubino.
Konjuguoto (tiesioginio) bilirubino padidėjimą kraujyje sukelia:
• Tulžies sistemos ir kepenų ligos. Sutrinka tulžies nutekėjimas į tulžies latakus. Dėl ligų (virusiniai hepatitai, citomegalovirusinė infekcija, infekcinė mononukleozė, kepenų cirozė) sutrinka bilirubino patekimas į hepatocitus, kaupimasis juose ir ekskrecija. Kraujyje padaugėja ir tiesioginio ir netiesioginio bilirubino. Vystosi parenchiminė gelta.
Dėl vaistų, lytinių hormonų, ūminio virusinio ir alkoholinio hepatitų sukeltos tulžies stazės pažeidžiami smulkieji tulžies latakai (stambūs latakai nepažeidžiami).
• Mechaninė tulžies takų kliūtis (tulžies takų obstrukcija), kurią sukelia kasos galvos vėžys, tulžies latako vėžys, tulžies pūslės akmenligė, kasos galvos fibrozė ir kt. Vystosi mechaninė gelta. Kraujyje smarkiai padidėja konjuguoto bilirubino kiekis, o šlapime tulžies pigmentų. Šie rodikliai rodo, kad kepenų funkcija dar nepažeista. Kai besitęsianti tulžies takų obstrukcija pažeidžia kepenų ląsteles, tada kraujyje padidėja ir tiesioginio ir netiesioginio bilirubino. Kraujyje nustomas padidėjęs šarminės fosfatazės ir GGT fermentų kiekis.
• Dabino-Džonsono ir Rotoro sindromai, kuriems būdinga sutrikęs bilirubino šalinimas į tulžies takus.
Esant sunkiam kepenų parenchimos pažeidimui, išmatose ilgai nebūna sterkobilinogeno – jos būna šviesios, šlapime neaptinkama urobilino (tikrojo urobilinogeno), kraujyje susidaro didelė konjuguoto (tiesioginio) bilirubino koncentracija, o šlapime – tulžies pigmentų (bilirubino).
Laiku atliktas bilirubino tyrimas (bendro, tiesioginio bilirubino) padeda nustatyti ankstyvą kepenų pažeidimą, kai dar nėra geltos.
Bilirubino tyrimas atliekamas iš veninio kraujo kievieną dieną.
Tyrimų atsakymus prašome atsiimti per 1 mėnesį nuo tyrimo atlikimo. Vėliau atsakymai perkeliami į SORPO medicinos tyrimų centro archyvą. Tyrimų atsakymo kopijos ištraukimas iš archyvo kainuoja 19 Lt.