2012-02-06
Ar aš esu alergiškas?
Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė
Kiekvienas daugiau ar mažiau įsivaizduojame, kas tai yra alergija. Ir neretai įvairius mums pasireiškiančius simptomus ar ligas nurašome „alergijai“. Būti alergišku šiais laikais labai įprasta, juolab, kad ir gydytojai, ir mokslininkai teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau alergiškų žmonių. Tačiau toli gražu ne kiekvienas bėrimas, sloga ar kosulys yra sukeliami alergijos. Alergijai yra neįprasta (ne tokia kaip daugelio žmonių) imuninės sistemos reakcija į nekenksmingą mūsų organizmui aplinkos faktorių. Žmogus, kuris nealergiškas, susidūręs su šiuo faktoriumi niekaip nesureaguos, tačiau alergiško žmogaus imuninė sistema tą faktorių palaikys priešu ir puls visu pajėgumu – tai sukels įvairių cheminių medžiagų organizme išsiskyrimą ir simptomus. Taigi, alergiško žmogaus imuninė sistema labai stipri, tačiau ji veikia neteisingai. Vėlgi, neįmanoma būti viskam alergišku, nes tokiu atveju žmogus negalėtų gyventi. Imuninė sistema tik kai kuriuos veiksnius atpažįsta kaip priešus, o į kitus nereaguoja. Todėl jeigu mes su jais susiduriame nuolatos, simptomai bus nuolatiniai, o jei susitinkame retai – tai simptomai bus tik tada, kai susidursime su tais veiksniais.
Nors alergijos vadinamos modernaus pasaulio ligomis, alergiškų žmonių buvo visais laikais. Yra nemažai žinoma, kaip ir kada pasireiškia įvairios alerginės ligos.
Vaikystėje dažniausiai alergija pasireiškia atopiniu dermatitu arba maisto alergija. Dažnai tėveliai galvoja, kad vaikutis jau gimsta alergiškas, tačiau taip nėra. Alergijai pasireikšti reikia, kad būtų aktyvūs „alergijos“ genai, kurie nuo gimimo „ieško“ alergeno aplinkoje ir palaipsniui pradeda į jį reaguoti. Dažniausiai tai prasideda 3-4 gyvenimo mėnesį. Tokiame amžiuje alergija maistui dažnai būna susijusi su atopiniu dermatitu, tačiau ne visuomet. Daliai išbertų vaikų maistas neturi jokios įtakos. Tuomet lieka tik simptomatiškai gydyti bėrimus, tačiau jei nustatoma alergija kokiam nors maisto produktui, o dažniausiai tai būna tuomet kai bėrimai labai išplitę ir sunkūs, odos gydymas palengvėja.
Vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, dažniau suserga alergine sloga arba alergine bronchine astma. Šios ligos pasireiškia jau didesniems vaikams – paprastai nuo 3 metų.
Jos gali pasireikšti ir suaugusiems žmonėms. Tačiau kuo vyresnis žmogus, tuo tikimybė susirgti atopiniu dermatitu mažėja, o jau šia liga sergančiam, maisto alergijos įtaka silpsta. Alergija maistui gali pasireikšti ir dilgėline – ką nors suvalgius, atsiranda panašūs į uodo įkandimus arba nudilginimus labai niežtintys bėrimai.
Ne visos alergijos išlieka visą gyvenimą. Kartais alerginės ligos gali išnykti keliems metams, o po to vėl atsirasti. Kita vertus, ne visuomet atopinis dermatitas, lėtinė sloga, bronchinė astma ar dilgėlinė yra dėl alergijos. Alergija yra tik viena iš priežasčių, galinčių sukelti šias ligas, neretai randamos kitos, su alergija nesusijusios šių ligų priežastys.
Nustatant, ar liga yra dėl alergijos, ar ne, labai svarbūs simptomai ir jų ryšys su kokiu nors aplinkos veiksniu. Neretai jau pats žmogus pastebi, kad tam tikros aplinkybės visuomet sukelia simptomus. Pavyzdžiui, susitikus katę čiaudi ir ašaroja arba suvalgius obuolių niežti gerklę ir patinsta lūpos. Tačiau jeigu alergenas nuolat sutinkamas mūsų aplinkoje, gali būti sunku jį atpažinti be specialių tyrimų.
Tyrimai parenkami, atsižvelgiant į simptomus.
Jeigu beria mažą vaikutį, jam niežti, nepadeda odą minkštinantys kremai arba vaistai, nustatomas atopinis dermatitas, tuomet įtariama maisto alergija. Kūdikiams, kartais ir mažiems vaikams, alergija maistui gali pasireikšti ir gausiais maisto atpylimais, vėmimu, viduriavimu ar kraujo pasirodymu išmatose. Tuomet daromi odos dūrio testai su įtariamais maisto alergenais arba su šviežiais maisto produktais. Kartais daromi ir lopo testai, kai įtariami produktai užklijuojami ir paliekami ant odos dvi paras. Tačiau neretai šiais metodais alergiją maistui išaiškinti būna sunku, nes mažas šiems tyrimams naudojamų reagentų stabilumas. Tokiais atvejais kraujo tyrimas, nustatant specifinius tam tikriems maisto produktams imunoglobulinus E, gali labai pagelbėti. Imunoglobulinus E gamina alergiško žmogaus imuninė sistema. Šie baltymai atpažįsta alergeną, kai jis patenka į organizmą ir „susprogdina“ tam tikras odoje ir gleivinėse esančias ląsteles, kuriose esančios medžiagos sukelia alergijos simptomus. Taigi, nustačius specifinius imunoglobulinus E, galima pasakyti, koks produktas sukelia alergiją. Kartais, pagal jų kiekį kraujyje galima pasakyti, kokia tikimybė, kad alergija išliks, ar pradings. Šis tyrimas gali pagelbėti ir tuomet, kai pasireiškia dilgėlinė ir įtariama, kad ją sukelia maisto produktai.
Kai nustatoma bronchinė astma ar lėtinė sloga, alergijos išaiškinimui pirmiausia atliekami odos dūrio tyrimai su alergenais, esančiais ore, pavyzdžiui, namų dulkių erkėmis, gyvūnų alergenais, žiedadulkėmis ir pan. Dažnai užtenka vien šių mėginių alergijai nustatyti. Visame pasaulyje pripažįstama, kad esant alergijai įkvepiamiems alergenams, odos mėginiai yra tikslūs ir patikimi. Tačiau ir čia gali būti įvairių situacijų. Tarkim, pacientas vartoja priešalerginius vaistus arba vaistus nuo depresijos, arba vaistus skrandžio rūgštingumui mažinti, arba jo oda yra labai jautri, kai bėrimai atsiranda vien nuo prisilietimo, arba ji kaip tik labai nejautri. Bendram odos jautrumui įvertinti atliekami kontroliniai odos testai su specialiomis medžiagomis – histaminu ir neigiamos kontrolės tirpalu. Jei nėra reakcijos į kontrolinius tirpalus arba atvirkščiai, reakcija per stipri, odos alerginiai mėginiai bus neinformatyvūs. Tuomet pagelbsti kraujo tyrimai, kai nustatomi specifiniai imunoglobulinai E prieš įkvepiamus alergenus. Jie naudingi ir tuomet, jei moteris nėščia arba mažam vaikui siaubą kelia įdūrimai su adatėlėmis atliekant dūrio mėginius. Kartais, kai yra tam tikri bėrimai, atliekami lopo testai su alergenais, kurie parodo kitokias alergines reakcijas negu dūrio mėginiai su alergenais ar specifiniai imunoglobulinai E kraujyje.
Visais atvejais, jei įtariama alergija, vertėtų pasitarti su gydytoju. Labai dažnai maisto produktai apkaltinami alergijos sukėlimu, nors taip nėra arba ne visų maisto produktų sukeliamas reakcijas galima nustatyti atliekant tyrimus. Yra žinoma keletas maisto produktų, kurie dažniausiai sukelia alergines reakcijas. Todėl kartais užtenka nustatyti specifinius imunoglobulinus E prieš vieną ar kelis alergenus. Labai svarbu kokiu metodu nustatomi specifiniai imunoglobulinai E. Kartais gauname rezultatus, kurie nuvilia – tarkim, yra „viskam alergija“ arba rodo alergiją tokiems produktams, kurie mums nesukelia jokių simptomų. Taigi, svarbu pasirinkti tokį metodą, kuriuo galime gauti maksimaliai patikimą rezultatą. Na ir paskutinis dalykas – ką daryti gavus tyrimo atsakymą? Rezultatus reika aptarti su gydytoju, nes šiuos tyrimus vertinti reikia pagal tam tikras taisykles.
Taigi į klausimą apie alergijas mes galime atsakyti kartu – pacientas, papasakodamas kaip galima tiksliau savo simptomus bei įtarimus, ir gydytojas, kuris turi specialių žinių, kaip atpažinti bei patvirtinti alergines ligas, kokius tyrimus paskirti ir kaip interpretuoti rezultatus.